Praėjusiais Kalėdomis norėjau tik vieno dalyko. Net ne daikto, o paslaugos: kad kas nors profesionaliai išvalytų mūsų grindis garais. Paprasta, ar ne? Vyrui net nusiunčiau nuorodą į puikiai vertinamą įmonę su nuolaidos kodu. Tačiau Kalėdų rytą pamačiusi didžiulę dėžę su savo vardu iškart supratau, kad ten ne apsilankymas valymo įmonėje. Nebent iš dėžės būtų iššokęs gyvas grindų valytojas.
Atsidariau – ir ten buvo garinis valytuvas. Vyras net nespėjo sulaukti mano reakcijos ir iškart pasakė: „Kainavo tiek pat, kiek viena paslauga, bet dabar galėsime naudoti kada tik panorėsime.“ Mano veidas viską išdavė, nes jis tuoj pridūrė, kad jis pats juo naudosis. Ar buvo teisinga nusivilti? Ar tai buvo „žiūrėjimas dovanotam arkliui į dantis“? Ką apskritai daryti, kai gauni dovaną, kuri nepatinka?
Dažniausiai matome tik du kelius: padėkoti ir viską nuryti arba tiesiai pasakyti, kad nepataikyta. Tačiau tarpuose tarp šių dviejų kraštutinumų yra daugiau niuansų. Štai kaip juos atskirti.
Jei dovanoja tolimesni žmonės – kaimynai, kolegos, bendruomenės nariai, pažįstami – paprastas, nuoširdus „ačiū“ yra pats tinkamiausias atsakas. Jie dažnai net nežinos, ar dovana buvo naudojama, ar ne, todėl svarbiausia – pagarbiai priimti jų gerą intenciją.
Pavyzdžiui, jei darbe gavote dar vieną puodelį ar kalėdinį pyragą, nereikia aiškinti, kad turite jų dvylika. Dėkojate, pasidžiaugiate ir dedate ten, kur jums patogu. Mano draugė iš anytos gavo rankų darbo kalėdines kėdžių užvalkalų „kėdutes“ su Kalėdų Seneliais, nors jos namų interjeras – visiškai minimalistinis. Ji vis tiek padėkojo. Kodėl? Nes dovanojo žmogus, kuris norėjo pradžiuginti, o ne įsiveržti į jos stiliaus taisykles.
Šį variantą rinkitės, kai:
Nes dovana dažniau kalba apie dovanotoją nei apie gavėją. Žmonės dovanoja tai, kas jiems atrodo gražu, naudinga ar šventiška. Jie ne visada pataikys. Tačiau mandagumas šiuo atveju saugo santykį: jūs priimate gerą norą ir nekeliate iš to didelės problemos.
Su artimiausiais žmonėmis kartais sąžiningumas yra geresnė dovana nei tas daiktas, kurio nenorite. Aš savo vyrui prisipažinau tik po kelių savaičių, kad nelabai džiaugiuosi milžinišku gariniu valytuvu, kuris net neturi kur gyventi mūsų namuose. Grąžinti jau buvo per vėlu – dėžė seniai sudegė lauželyje. Vyras pripažino, kad būtų norėjęs tai sužinoti anksčiau. Galiausiai jis pats pasakė frazę, kurią verta įsidėmėti: „Tai geras priminimas, kad aš nežinau geriau už tave, ko tu nori.“
Šita tiesi versija tinka, kai:
Svarbiausia – kalbėkite apie daiktą, o ne apie žmogų. Galima sakyti taip:
Tokiu būdu parodote, kad matote pastangą, bet vis tiek išsakote poreikį. Taip mokomės vieni kitus dovanoti geriau.
Nes kitaip situacija kartosis. Jei mama nemėgsta, kad jos pėdos liečiamos, ir vis tiek vis gauna pedikiūro kuponus, natūralu, kad ji tą kuponą grąžins su priminimu: „mano pėdos – tabu“. Tai nėra nepagarba – tai aiški riba. Artimi žmonės tokias ribas turi žinoti.
Daugelis nesusipratimų kyla ne todėl, kad žmonės nenori pataikyti, o todėl, kad gavėjas buvo per daug miglotas. Jei nenorite daiktų, sakykite: „Šiemet prašau jokių daiktų, tik bilietų / kuponų / patirčių.“ Jei norite tik vieno konkretaus daikto – išvardykite pavadinimą, dydį, nuorodą.
Mano sesė gyvena užsienyje ir nenori tampytis daiktų, todėl ji tiesiai sako: „Man dovanų nepirkit.“ Ir mes neperkam. Mano svainis, atvirkščiai, vienais metais norėjo konkretaus virtuvinio peilio – pasakė modelį, visi iškart supratom, ką pirkti. Aiškumas palengvina gyvenimą abiem pusėms.
Kai kurie žmonės jaučiasi kalti prašydami dovanų kortelės, bet ji dažnai yra geriausia išeitis, jei nenorite daiktų. Ypač jei keliaujate, kraustotės arba taikotės į mažesnį vartojimą. Čia taip pat galioja taisyklė: jei nenorite nieko – pasakykite.
Mano vyras prieš savo 40-metį žiūrėjo man į akis ir sakė: „Nepadaryk man staigmenos.“ Tąsyk teko stabdyti kelis jo artimųjų bandymus kažką suorganizuoti. Dovanos ir siurprizai yra džiaugsmas tik tada, kai žmogus jų iš tikrųjų nori.
Jei vis tiek gavote tai, ko nenorėjote, bet tai dovanojo tolimesnis žmogus, tiesiog priimkite su šypsena ir padėkokite. Tam tikros dovanos yra daugiau apie ryšį, o ne apie daiktą. Galų gale, jūs neprivalote jų laikyti visą gyvenimą – galite perduoti kitam, paaukoti, panaudoti kartą ir atsisveikinti.
Čia dar viena tema, kurios dažnai niekas nesako, bet praktiškai visi daro.
Jei dovana nauja, tvarkinga ir tiktų kitam žmogui – galima ją padovanoti toliau. Svarbu tik išlaikyti diskretiškumą ir nepersiųsti dovanos į tą patį ratą, iš kurio ją gavote.
Jei daiktas nepritaikomas jūsų gyvenime, bet jo gaila išmesti – padovanokite labdarai, įdėkite į bendrą biuro Kalėdų dėžę ar parduokite. Geriau, kad daiktas būtų naudojamas, nei dulėtų iš pareigos.
Jei dovana su čekiu ar iš parduotuvės, kuri priima grąžinimus, visada verta švelniai paklausti dovanotojo, ar galima keisti spalvą/dydį/modelį. Dažniausiai žmonės neprieštarauja, nes jiems svarbiausia, kad jūs daiktą naudotumėte.
Svarbiausia prisiminti, kad dauguma dovanų atkeliauja iš geros vietos. Žmonės dovanoja, nes nori pradžiuginti, o ne apsunkinti. Todėl kai abejojate – rinkitės malonumą ir dėkingumą. Išskyrus tada, kai kas nors vietoje užsakytos paslaugos jums atneša milžinišką garinį valytuvą. Tada tikrai galima pasikalbėti.
